Spalvos egzistuoja visur, bet iš kur jos atsiranda? Spalva – tai objekto savybė ar stebėtojo potyris? Suprasdami, kaip žmonės suvokia spalvas galėsime kurti norimą atmosferą įvairiose erdvėse.
Mus supančios spalvos vaidina svarbų vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime, bet kas gi yra spalvos ir kokią funkciją jos atlieka regimajame pasaulyje? Šį straipsnį padėjo parengti vizualistas, tarptautinį pripažinimą pelnęs spalvų tyrinėtojas ir buvęs Alto universiteto Menų, dizaino ir architektūros mokyklos meno bei spalvų teorijos mokytojas Haraldas Arnkilas.
Daugelis filosofų sutinka, kad objektų spalvos tėra iliuzija. Paprastai tariant, objekto spalva – tai spalva, kurią suvokiame kaip jam priklausančią. Spalvos kilmė yra fizinė, tačiau tai, ką mes suvokiame kaip spalvą, yra objekto, šviesos ir stebėtojo sąveikos padarinys.
Iš kur atsiranda spalva?
Kalbant apie spalvas galima išskirti du skirtingus aspektus – tai moksliškai išmatuojami spalviniai dirgikliai ir tai, kaip tuos dirgiklius suvokia žmogus. Fizinį spalvinių dirgiklių, pvz., dažyto paviršiaus, gebėjimą atspindėti šviesą galima išmatuoti spektrofotometru pagal tam tikrus iš anksto nustatytus reikalavimus.
Nors matuojant spektrofotometru gaunami labai tikslūs duomenys, matavimas turi būti atliekamas griežtai laikantis nustatytų sąlygų. Esant skirtingam apšvietimui ir skirtingoms žiūrėjimo sąlygoms spalva taip pat atrodys skirtingai.
Individualus spalvinis regėjimas
Žmogaus spalvų suvokimas tobulėjo, kad galėtume išgyventi, visų pirma, kad lengviau rastume maisto, pastebėtume pavojų ir išreikštume seksualinius ketinimus. Spalvinis regėjimas jokiu būdu nėra vien žmogui būdinga savybė, nors skirtingų rūšių gyvūnai spalvas suvokia skirtingai.
Dėl spalvinio regėjimo nukrypimų nuo normos vieni žmonės gali suvokti spalvas vienaip, o kiti – kitaip. Vidutiniškai kas keturioliktas Vakarų šalių vyras turi tam tikro laipsnio spalvinį aklumą arba spalvinio regėjimo anomaliją. Naujausi tyrimai rodo, kad net tie žmonės, kurių spalvinis regėjimas klinikiniu požiūriu yra normalus, labai skirtingai atpažįsta pagrindines spalvas. Įdomus aspektas – kalbinės ir kultūrinės aplinkos įtaka spalvų įvardijimui ir atpažinimui. Nustatyta, kad tai, kaip mes įvardijame spalvas ir kaip jas skirstome, pvz., pagal atspalvius, yra susiję.
Ar spalvos turi psichologinį poveikį?
Interjero dizaino knygose ir žurnaluose rašoma apie spalvų psichologiją ir tam tikrų spalvų psichologinį poveikį. Tačiau spalvų psichologija – gana neapibrėžta tyrimų sritis, o spalvų poveikio tyrimas yra sudėtingas dėl būdingų subjektyvių interpretacijų.
Vis dėlto yra įvairių metodų skirtingiems spalvos poveikio aspektams tirti. Fizinės reakcijos nustatomos matuojant smegenų elektrinį aktyvumą. Emocinės reakcijos tiriamos naudojant apklausos metodus arba psichologinius testus, remiantis emocija kaip vidinių arba išorinių dirgiklių sukelta susijaudinimo būsena.
Šiuo metu yra labai mažai įrodymų, kad tam tikros spalvos visiems žmonėms sukeltų vienodą emocinę reakciją. Bet kuriuo atveju spalvos šviesumas ir grynis sukelia stipresnę emocinę reakciją nei jos atspalvis.
Meilės spalva ir kiti simboliai
Spalvos padeda mums suvokti aplinką. Apskritai žmones domina spalvų simbolinės reikšmės, jų keliamos asociacijos ir poveikis.
Pravartu panagrinėti spalvoms suteiktą kultūrinę reikšmę, turint omeny, kad ji sunkiai apibrėžiama, nes skiriasi priklausomai nuo konteksto, kultūros ir epochos. Pavyzdžiui, raudona spalva nebūtinai reiškia įniršį ar meilę, nors daugelyje šiandieninių kultūrų ji siejama su šiais jausmais.
Spalvų skirstymas į šaltas ir šiltas taip pat paremtas asociacijomis, kultūrine arba simboline reikšme. Be to, tai labai subjektyvu. Vis dėlto toks skirstymas labai populiarus. Jis neturi aiškaus ir objektyvaus pagrindo, bet yra paremtas tam tikru visuotiniu susitarimu. Vėlgi spalvos grynis labai veikia jos „temperatūros“ suvokimą. Purpurinė spalva vadinama „šilta rausva“, o ta pati, tik balkšvą atspalvį turinti spalva atrodo gana šalta. Užuot sutelkus dėmesį į konkrečią spalvą derėtų patyrinėti, kaip tarpusavyje sąveikauja skirtingi atspalviai ir tonai.
