Balta – populiariausia šiuolaikinių pastatų fasadų ir interjero spalva. Interjero dizaino tinklaraščiuose pristatomi netgi visiškai balti namai. Bet kuo ypatinga balta spalva? Ar tai apskritai spalva?
Vizualistas, spalvų tyrinėtojas ir buvęs Alto universiteto Menų, dizaino ir architektūros mokyklos meno bei spalvų teorijos mokytojas Haraldas Arnkilas padeda mums suprasti įvairius baltos spalvos aspektus.
Ar balta yra spalva?
Balta yra spalva, bet ji achromatinė – vienodai sugeria arba atspindi visų elektromagnetinių bangų spinduliuotę, t. y. neturi tono, kaip ir juoda bei pilka spalva. Nepaisant to, achromatinės spalvos suvokiamos, t. y. sukelia neuronų reakciją, kaip ir kitos spalvos. Moksliniu požiūriu balta spalva suvokiama akims reaguojant į visų bangos ilgių šviesą, kurią daugmaž tolygiai atspindi ir išsklaido paviršius.
Šviesumo skalėje juoda ir balta spalvos yra priešingybės – jų šviesumas skiriasi labiausiai. Vizualiai baltos spalvos priešingybė taip pat galėtų būti labai tamsi chromatinė spalva, pavyzdžiui, tamsiai violetinė, nes tokio derinio kontrastas – lyginant tiek šviesumą, tiek grynį – labai didelis.
Sniegas – viena balčiausių natūraliai egzistuojančių medžiagų, jis atspindi iki 90 proc. šviesos. Bario sulfatas, naudojamas itin baltiems dažams gaminti, atspindi apie 98 proc. šviesos. Gamtoje bario sulfatas egzistuoja kaip kristalinės struktūros mineralas – baritas.
Balta spalva – puikus neutralus fonas. Dažnai baltą spalvą suvokiame kaip tuščią drobę, kurią galime nuspalvinti. Kita vertus, baltas užrašas kitos spalvos fone iš karto krinta į akis.
Gryna balta spalva ir jos atspalviai
Maždaug nuo trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio baltiems dažams gaminti buvo naudojamas titano dioksidas. Tai labai naudinga, nenuodinga ir didele dengiamąja geba pasižyminti medžiaga. Iš cinko oksido pagamintų baltų dažų dengiamoji geba šiek tiek mažesnė. Seniau populiarūs baltų dažų pigmentai buvo nuo pelėsio saugantys švino baltalai, tačiau juos uždrausta naudoti dėl jų nuodingumo. Patys seniausi balti pigmentai – kalkės ir kreida, jie naudojami iki šiol.
Baltai spalvai paprastai suteikiami įvairūs tonai ir atspalviai, kuriuos mes suvokiame kaip baltus. Gryna nespalvinta balta spalva naudojama retai. Grynos baltos spalvos ir jos atspalvių skirtumą lengva pastebėti matant juos vieną šalia kito, tačiau kasdieniame gyvenime šviesiai pilkšvus ir gelsvus atspalvius mes suvokiame kaip baltą spalvą. Dėl vienalaikio kontrasto balkšvi atspalviai ryškesnių spalvų fone dažnai suvokiami kaip balta spalva.
Kyla klausimas, kada spalvinama balta spalva tampa rusvai gelsva arba pilka? Sunku nubrėžti aiškią ribą, nes spalvos suvokimas priklauso nuo aplinkinių spalvų ir apšvietimo.
Praktiškas ir populiarus pasirinkimas – kompanijos „Tikkurila“ spalva „Painter's White“. Tai bazinė balta spalva, į kurią įmaišyta šiek tiek juodo ir ochros spalvos pigmento. Tokia sudėtis sumažina dažų spalvos šviesumą ir padidina jų dengiamąją gebą, todėl dažai „Painter’s White“ geriau paslepia paviršiaus trūkumus.
Žodžio ‘baltas‘ kilmė ir reikšmė
‘White‘ (baltas) yra vidurinės anglų kalbos žodis, kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio ‘hwit’. Jis giminiškas panašiai skambantiems kitų germanų kalbų žodžiams, reiškiantiems baltą, ir gali būti kilęs iš praindoeuropiečių šaknies ‘kweid’ – spindintis, baltas. Anglų kalbos žodis ‘wheat‘ (kviečiai) taip pat kilęs iš žodžio ‘white‘.
Filosofė Jean Campbell Cooper savo knygoje „Iliustruotoji tradicinių simbolių enciklopedija“ pateikė daug simbolinių baltos spalvos reikšmių ir nustatė, kad ji siejama su tobulumu, paprastumu, šviesa, saule, oru, tyrumu, nekaltybe, teisingumu, šventumu, sakralumu, atpirkimu ir dvasingumu.
Balta spalva gali reikšti priešingus dalykus, pvz., ji asocijuojasi su gyvenimu bei meile, bet ir su mirtimi bei laidotuvėmis. Daugelyje Rytų šalių, taip pat senovės Graikijoje ir Romoje, balta spalva reiškia liūdesį ir sielvartą.
Baltos spalvos simbolizuojamas tyrumas nėra tik simbolinis – kai kurie balti pigmentai atlieka ir higieninę funkciją. Švino pigmentai ir kalkiniai dažai buvo naudojami toksinams ir pelėsiui mažinti.
Baltos spalvos vaidmuo urbanistinėje aplinkoje
Balta spalva vaidina svarbų vaidmenį vaizduojamajame mene ir kasdienėje aplinkoje. Kalbant apie urbanistinę aplinką estetinis pastatų vaizdas priklauso nuo jų aplinkos. Šviesioje aplinkoje baltas pastatas susilies su fonu, o vidury tamsaus miško ar tarp raudonų plytų pastatų – išryškės. Balta spalva, kitaip nei įvairiaspalvė aplinka, sukuria ramią atmosferą.
Spalvos suvokimas taip pat priklauso nuo dažomo paviršiaus faktūros. Kai ant baltai nudažyto šiurkštaus paviršiaus šviesa krinta įstrižai, jis atrodo tamsesnis, nes dėl jo nelygumo susidaro smulkių šešėlių. Balta ir kitos labai šviesios spalvos labiau išryškina šviesos ir šešėlių kontrastą.
Ant balto paviršiaus gerai matomas purvas, todėl svarbu pasirinkti konkrečioms sąlygoms tinkamus dažus. Pavyzdžiui, modernūs akriliniai dažai labai patvarūs ir tinka paviršiams, kuriuos reikia dažnai valyti. Kalkiniai dažai tarnauja trumpiau, todėl greičiau išryškėja buvusi paviršiau spalva, bet tai anaiptol ne visada yra neigiamas efektas.
Maždaug prieš šimtą metų išpopuliarėjo funkcionalizmas – architektūros ir dizaino kryptis, pasižymėjusi tiesiomis linijomis, paprastomis formomis ir šviesiomis spalvomis. Architektai norėjo, kad jų kūriniai išsiskirtų iš ankstesnių stilių pastatų. Funkcionalizmo ideologija skatino kurti universalią harmoniją, tai buvo įgyvendinama naudojant ne tik praktinius sprendimus, bet ir pasitelkus tikslingumo estetiką. Pastatų fasadai dažniausiai buvo dažomi baltai.
Beje, kalbant apie baltos spalvos naudojimą architektūroje pasitaiko ir nesusipratimų. Senose nespalvotose nuotraukose visos šviesios spalvos atrodo kaip balta spalva, todėl vėlesnės kartos klaidingai galvoja, kad funkcionalizmo epochoje buvo naudojama vien balta spalva. Ji vaidino svarbų vaidmenį, bet buvo naudojamos ir kitos spalvos.
Dar labiau klystama įsivaizduojant antikinius pastatus – jie anaiptol nebuvo balti. Tiesą sakant, pastatai ir skulptūros buvo labai spalvingi, bet bėgant šimtmečiams spalvos išbluko, o vėliau darant skulptūrų kopijas buvo laikoma, kad jos visada buvo baltos.
Papildoma literatūra
Harald Arnkil, 2013: Colours in the Visual World. Aalto University.
J.C Cooper, 1978: An Illustrated Encyclopedia of Traditional Symbols. „Thames & Hudson“.
Seija Karttula, 2002: English Colour Terms: Etymology, Chronology, and Relative Basicness. Mémoires de la Société Néophilologique de Helsinki.
Norite sužinoti daugiau ir gauti prieigą prie išskirtinio turinio?
Auginkite savo kūrybingumą semdamiesi įkvėpimo iš naujausių tendencijų ir gilinkite savo žinias apie įvairias dangas. Prisijunkite prie „Tikkurila Pro Designer“ – architektams ir interjero dizaineriams skirtos kūrybinės erdvės.
