Išgelbėk senas kėdes: tvari jų transformacija Robertos rankomis

Turinio kūrėja ir tvaraus vartojimo idėjų palaikytoja Roberta Aleksandravičienė (@coocoo_roberta) dalinasi istorija, kaip senos kėdės gavo galimybę atgimti naujai.

Ne kartą esu mačiusi, kaip sena kėdė – apsilaupiusi, nublukusi ar tiesiog nebereikalinga – atsiduria šalia konteinerio. Man tokie radiniai – tikra galimybė. Kiekviena sena kėdė turi savo istoriją: kartais tai močiutės palikimas, kartais sendaikčių turguje už kelis eurus rastas lobis. Ir nėra nieko smagiau, kaip suteikti jiems antrą kvėpavimą – taip ne tik atnaujinu daiktą, bet ir įnešu į erdvę unikalų, savitą akcentą,

pasakoja turinio kūrėja Roberta.

Tvarus sprendimas dideliuose projektuose

Šįkart Robertos kėdžių atnaujinimo aistra išaugo į didelį projektą. Dalyvaujant „Tech Zity Vilnius“ projekte, reikėjo įrengti didžiules erdves šimtams žmonių – teko ieškoti sprendimų, kaip baldus prikelti naujam gyvenimui, vietoje to, kad būtų perkami nauji.

Man buvo svarbu parodyti, kad net ir dideli komerciniai projektai gali pasirinkti tvarų kelią – kiekviena atnaujinta kėdė yra mažiau šiukšlių, mažiau CO₂, daugiau sąmoningumo,

atvirauja Roberta.

Eksperimento galia

Tada ir prasidėjo eksperimentas su 65 naudotomis kėdėmis, kurias Roberta atnaujino nuimdama seną laką ir padengdama vašku. Kiekviena jų tapo ne tik funkcionaliu, bet ir estetišku interjero akcentu. Atnaujintos kėdės puikiai įsiliejo į industrinį stilių, o tuo pačiu padėjo sumažinti aplinkos pėdsaką, nes panaudoti jau esami ištekliai.

Kodėl verta rinktis vašką, o ne dažus ar laką?

Vienas iš paprasčiausių, tačiau labai efektyvių būdų atnaujinti seną baldą – jį nušveisti ir vaškuoti.

Kai noriu, kad medis išliktų gyvas, renkuosi vašką. Dažai dažnai paslepia natūralų raštą, o lakas gali suteikti per daug blizgesio ir nenatūralumo. Vaškas, priešingai, išryškina kiekvieną nelygumą, atskleidžia medžio istoriją. Mediena tampa šilta, matinė, švelni – tiesiog norisi ją liesti. Naudoju „Helmi Furniture Wax“ baldų vašką – jų natūralios spalvos puikiai tinka norint subtilaus ir jaukaus rezultato,

savo motyvus atskleidžia turinio kūrėja.

Svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas

Dirbant su baldais, Robertai svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats procesas. Baldų vaškas „Helmi Furniture Wax“ – vienas iš tų produktų, kuris procesą padaro tikru malonumu. Jo sudėtyje yra natūralių vaškų, todėl jis ne tik puikiai įsigeria į medieną, bet ir išryškina jos tekstūrą, palikdamas švelnų, aksominį paviršių. Tai – vaškas, kuris neslepia, o atskleidžia. Puikiai tinka tiems, kurie vertina kokybę, natūralumą ir nori medžiui suteikti ilgaamžę, jaukią apsaugą.

Robertos rekomenduojami baldų atnaujinimo žingsniai

Roberta dalinasi keturiais žingsniais, kurie padės seną baldą paversti išskirtiniausiu Jūsų namų ar biuro akcentu.

1 žingsnis: paviršiaus paruošimas

Prieš bet kokį vaškavimą svarbiausia – gerai nuvalyti paviršių. Naudoju šiltą vandenį su švelniu muilu: pašalinu dulkes, riebalus, senus nešvarumus. Jei ant kėdės yra senų dažų ar lako likučių, imuosi šlifavimo. Pradedu su šiurkštesniu popieriumi (80 ar 100 grūdėtumo), o baigiu smulkesniu (180–220), kad paviršius būtų lygus, bet neprarastų savo charakterio.

2 žingsnis: vaško pasirinkimas

Pasirenkant vašką, svarbu atsižvelgti į norimą efektą. Man dažnai patinka subtiliai tonuoti variantai – jie suteikia šilumos, bet nepaverčia paviršiaus nenuoširdžiai „nauju“. Be to, vaškas leidžia medienai „kvėpuoti“ – ji išlieka gyva, jaučiama. Prioritetą dažniausiai teikiu produktams, kurių sudėtyje yra natūralių medžiagų, dėl to man labai patinka „Helmi Furniture Wax“.

3 žingsnis: vaškavimo technika

Vaškavimo techniką pasirenku pagal baldo tipą. Šįkart pasirinkau teptuką, kad lengviau prieičiau sunkiau pasiekiamas vietas. Kartais vaškuoju su minkštu audiniu ar natūralia kempine. Tepu nedideliais kiekiais, įtrindama vašką į medieną. Leidžiu susigerti ir palieku džiūti kelioms valandoms. Išdžiūvus – poliruoju švariu sausu skudurėliu. Tai – paskutinis prisilietimas, kuris užbaigia visą procesą.

4 žingsnis: detalės pagal nuotaiką

Kai paviršius jau paruoštas, galiu leisti sau pažaisti – galbūt pakeisti sėdimąją dalį, pervilkti gobeleną ar tiesiog palikti viską taip, kaip yra. Kartais išlaikau minimalistinį vaizdą, kitą kartą – drąsiai eksperimentuoju su spalvomis ar raštais. Man svarbiausia – kūrybiškumas ir pasitikėjimas savo skoniu.

Laikas su savimi

Visa šita patirtis – tai ne tik apie kėdes. Tai apie laiką su savimi, apie rankų darbą, apie medžio kvapą ir natūralumą. Apie tai, kaip nuiminėjant senus sluoksnius galima stebėti, kaip keičiasi paviršius, kaip atsiskleidžia gražus, tikras daiktas. Kaskart tai Robertai primena – nereikia sukurti kažko naujo. Kartais užtenka išlaisvinti tai, kas jau yra.