Valtti Plus Terrace Oil
Lauko medienos aliejus, skirtas terasoms ir lauko baldams
Aliejus
Termomedienos terasos: viskas, ką reikia žinoti
Apie termiškai apdorotą medieną gausu mitų ir klaidingų įsitikinimų. Vieni teigia, kad nereikia jokios priežiūros, kiti abejoja jos atsparumu permainingam Lietuvos klimatui. Kaip yra iš tiesų? Straipsnis rengtas 15min.
Lietuvos klimatas nėra palankus medienai
Daug drėgmės, nuolatiniai oro temperatūros svyravimai, ilgesni lietingi periodai, žiemos šalčiai, vasaros saulė – šie veiksniai turi poveikį medienai ir gana greitai atskleidžia ar savo terasai, fasadui, tvorai parinkote tinkamą medžiagą. Tad kalbant apie terasų, fasadų, tvorų ilgaamžiškumą, estetinę išvaizdą, vis dažniau minima termiškai apdorota mediena. Ji patraukli, nes tai natūrali medžiaga.
Skirtumas tarp išdžiovintos ir termiškai apdorotos medienos
Termiškai apdorota mediena dažnai rekomenduojama kaip pažangesnė alternatyva įprastai medienai, ji lgaamžiškesnė, stabilesnė ir mažiau jautri aplinkos pokyčiams nei įprasta mediena, tačiau, norint suprasti jos privalumus, reikėtų žinoti, kaip ji gaunama. Esmė gana paprasta: tai mediena, kurios savybės pakeičiamos ne cheminėmis medžiagomis, o apdorojant karščiu ir garais.
Terminio apdorojimo metu pakinta medienos sandara, ji stabilesnė, mažiau traukiasi, mažiau riečiasi, geriau atlaiko drėgmę, saulę bei temperatūrų svyravimus. Šis procesas taip pat sumažina vandens įgeriamumą, padidina atsparumą biologiniam puvimui ir pašalina sakus, vaškus bei kitus ekstraktus, todėl mediena lengviau padengiama įvairiomis dangomis
Pasak „Tikkurila“ akademijos vadovo Audriaus Dryžo, termiškai apdorotos medienos atsparumas puvimui ir kenkėjams toks, kad papildomų impregnantų, kuriais apdorojama įprasta išdžiovinta mediena, nebereikia: „Palyginti su įprasta mediena, termiškai apdorota mediena ilgiau išlaiko formą, mažiau skilinėja ir lauko sąlygomis tarnauja iki 30 metų. Ji įgauna elegantišką karamelinį rudą atspalvį, yra maloni liesti tiek rankomis, tiek ja vaikščioti basomis.“
Ne visa termomediena yra vienodos kokybės
Daugelis pirkėjų mato tik galutinį rezultatą – dailią, tamsesnio atspalvio lentą. Tačiau ekspertai sako, kad termomedienės kokybė prasideda gerokai anksčiau, nei ji pasiekia terasą ar fasadą.
A. Dryžas atkreipia dėmesį, kad didelę reikšmę turi ir žaliavos kilmė. Pasak jo, terminiam apdorojimui dažniausiai pasirenkama šiauriniuose regionuose augusių medžių mediena, vertinama dėl tankesnės struktūros ir geresnių savybių. Dėl šios priežasties specialistas rekomenduoja rinktis patikimų gamintojų produkciją. A. Kalinauskas išskiria ir daugiau svarbių termiškai apdorotos medienos ypatybių, kurias verta žinoti renkantis medžiagas terasoms, fasadams ar tvoroms.
Dažniausiai termiškai apdorojamos greitai augančios medienos rūšys – pušis ir eglė. Jei naudojama pušis, parenkamos dvi šerdinės lentos iš viršutinės kamieno dalies, nes būtent tokia mediena po terminio apdorojimo įgauna geriausias savybes. Procesas vyksta itin tiksliai kontroliuojamomis sąlygomis: į krosnis dedama vienodo skersmens ir tos pačios rūšies mediena, o 16 jutiklių realiuoju laiku stebi drėgmę, temperatūrą ir kitus parametrus. Remiantis jų duomenimis, terminio apdorojimo procesas nuolat koreguojamas, nes net ir nedideli nukrypimai gali turėti įtakos galutinei produkto kokybei
Kodėl termiškai apdorota taip tinka Lietuvos klimatui?
„Lietuvos klimatas – drėgnas, su dideliais temperatūros svyravimais ir intensyvia UV spinduliuote – yra idealus išbandymas medienai. Stabili ir natūraliai atspari termiškai apdorota mediena puikiai atlaiko šias sąlygas, įprasta mediena tokiomis sąlygomis labiau pleišėja, traukiasi, dažnai linksta, skilinėja“, – sako A. Dryžas.
Be to, termiškai apdorotos medienos vidinė drėgmė drėgnomis sąlygomis nepakyla tiek, kiek įprastos medienos, o tai reikšmingai prisideda prie biologinio tokios medienos atsparumo. „Net esant drėgnoms sąlygoms, vidinė termiškai apdorotos medienos drėgmė nebūna aukštesnė nei 14 proc., o gerai išdžiovintos medienos drėgmė siekia 18 proc., tačiau drėgnoje aplinkoje ji gali pakilti ir iki 25 proc. Pelėsiui reikalinga bent 20 proc, drėgmė, todėl termiškai apdorota mediena šios sąlygos netenkina“, – pažymi A. Kalinauskas.
Termomediena prieš maumedį – kuris pasirinkimas praktiškesnis?
Termiškai apdorotos medienos populiarumą lemia ne tik jos ilgaamžiškumas, bet ir plačios panaudojimo galimybės lauko sąlygomis. „Tokia mediena labai tinka terasoms, fasadams ir tvoroms, virš žemės esančioms namo konstrukcijoms, kurias tiesiogiai veikia saulė ir lietus, tik ji neturėtų kontaktuoti su žeme“, – sako A. Dryžas. Būtent dėl šių savybių termiškai apdorota mediena Lietuvoje dažnai lyginama su maumedžiu. Ilgą laiką būtent maumedis buvo vertinamas kaip brangesnis, bet rimtesnis pasirinkimas lauko konstrukcijoms nei pušis ar eglė.
A. Kalinausko teigimu, šiandien termomediena tampa rimta maumedžio konkurente. Nors maumedis dėl mažesnio vandens įgeriamumo yra atsparesnis puvimui nei pušis ar eglė, jis gana stipriai reaguoja į aplinkos pokyčius – riečiasi, skyla, jame išlieka aktyvi sakų sistema. Tuo tarpu termiškai apdorota mediena pasižymi didesniu stabilumu ir joje nebelieka sakų.
Ar tikrai termiškai apdorotos medienos nereikia prižiūrėti?
Gana dažnai sakoma, kad termomediena nereikalauja priežiūros. Tai mitas: tokia mediena tikrai atsparesnė už įprastą, bet tai nereiškia, kad jai nereikalinga priežiūra. „Termiškai apdorota mediena pakankamai atspari ir be paviršinio apdorojimo – ji nepūva ir tarnauja dešimtmečius, tačiau, jei norite išsaugoti originalų atspalvį ir laikui bėgant išvengti smulkių paviršinių įtrūkimų bei skilinėjimo, priežiūra reikalinga“, – mitą paneigia A. Dryžas.
Termomedienos nereikėtų painioti su dirbtinėmis ar kompozitinėmis medžiagomis. Pasak A. Kalinausko, nors terminis apdorojimas padidina jos atsparumą, gamtos procesų jis nesustabdo – veikiama saulės, lietaus ir laiko mediena pilkėja, keičia spalvą, gali atsirasti tamsesnių ar juodesnių vietų, mikroįtrūkimų. Po terminio apdirbimo ji vis tiek išlieka mediena, o ne visiškai nekintanti medžiaga.
Tačiau tokios medienos priežiūra labiau susijusi su estetika ir paviršiaus būkle nei su pačiu medienos išlikimu. Jei tikslas – leisti medienai natūraliai senti ir pilkėti, priežiūros reikia visai nedaug. Jei norima kuo ilgiau išlaikyti sodrų rudą toną, priežiūros reikės daugiau.
Jei termomediena paliekama be paviršinio apdorojimo, ji natūraliai pilkėja – per 3–6 mėnesius pradeda keisti spalvą, o veikiama UV spindulių per kelerius metus įgauna gražų sidabriškai pilką atspalvį. Tačiau natūralus senėjimas ne visada atrodo vienodai gražiai. Problemų gali kilti tada, kai kažkuris paviršius gauna daug UV spindulių, o kitas mažai, arba kai prie terasos ar fasado yra daug žalumos, paviršiuje nusėda žiedadulkių ir kitų nešvarumų, kurie tampa mikroorganizmų maistu. Tokiu atveju paviršius gali senti netolygiai ir vizualiai atrodyti prasčiau
Kuo dengti termiškai apdorotą medieną?
Įprastai medienai dažnai naudojami impregnantai su nuo puvimo saugančiais biocidais. Termiškai apdorotai medienai to nereikia – ji jau natūraliai atspari puvimui. Todėl jai skirtos priemonės – tai tik paviršinė apsauga, spalvintas aliejus, dažyvės ar dažai. Prieš renkantis medienos apsaugos ir apdailos priemones, svarbu pasitikrinti, ar jos tinkamos termiškai apdorotai medienai.
Štai „Tikkurila Valtti“ linijos aliejus, dažyvės ir dažai puikiai tinka pramoniniu būdu impregnuotai, termiškai apdorotai ir netgi egzotinei medienai.
Aliejus giliai įsigeria, neformuoja plėvelės, pabrėžia natūralią tekstūrą ir leidžia medienai kvėpuoti, tad puikiai tinka terasoms; plėvelę formuojančios dažyvės gali suteikti papildomos apsaugos fasadams; pilnai paviršių padengiantys dažai ne tik suteikia maksimalią apsaugą nuo UV, bet ir leidžia rinktis įvairiausius spalvinius sprendimus. Tačiau negalima termiškai apdorotos medienos dengti natūraliais aliejais, pavyzdžiui linų sėmenų aliejumi, nes jis pats tampa maistu pelėsiui
Terasoms – bespalvis arba spalvintas aliejus „Valtti Plus Terrace Oil“
Jei norima išlaikyti artimą natūraliai medienai spalvą, rekomenduojamas TVT 5051 arba TVT 5071 kodų aliejus. Galima naudoti ir bespalvį aliejų, jis irgi turi UV apsaugą, tik ne tokią gerą kaip spalvinti aliejai.
Tvorai ir fasadui – dažyvė „Tikkurila Valtti Plus Complete“
Tvorai, fasadui geriau rinktis tų pačių spalvų dažyves „Tikkurila Valtti Plus Complete“, kurių tarnavimo laikas labai ilgas. Ši dažyvė apsaugo paviršius net iki 12 metų.
Dar patvaresnė priemonė – lauko dažai „Tikkurila Valtti Opaque“
Jie ne tik suformuoja elastingą dangą, atlaikančią medienos plėtimąsi bei traukimąsi, bet ir žaviai išryškina medienos reljefą ir išlaiko natūralią medinių lentų ir rąstų išvaizdą. Apskritai tvorų ir fasadų priežiūra yra paprastesnė, nes jų paviršius nepatiria mechaninio poveikio.
Kaip dažnai reikėtų atnaujinti termomedienos terasą?
Terasų medieną rekomenduojama aliejuoti iškart po montavimo, o vėliau – kas 2 metus. Terasos paviršiaus atnaujinimo dažnis priklauso nuo jos padėties šalių atžvilgiu, atvirumo, kiek ją ar jos dalį veikia intensyvi saulė, lietus, kaip intensyviai ji naudojama, tad vienais atvejais terasos paviršių teks atnaujint jau po metų, kitais – po 3-4 ar net 5 metų.
Jei renkatės natūralų termiškai apdorotos medienos pilkėjimą, priežiūra minimali – pakanka reguliariai nuvalyti paviršių. Prieš aliejuojant visada nuplaukite su terasoms skirtais plovikliais (pvz. „Tikkurila Terassi-ja Kalustepesu“), išdžiovinkite ir, jei reikia, nušlifuokite smulkiu švitriniu popieriumi. Nepatartina medienos terasų plauti aukšto slėgio taškine srove, kuri pažeidžia paviršių,
Viskas, ką reikia žinoti apie terasos aliejavimą
Laidoje „Klausiate gūglo – atsako specialistas“ A. Dryžas atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie terasų atnaujinimą ir aliejavimą: Kaip suprasti, kad terasą jau reikia atnaujinti? Kokias klaidas daro žmonės pirmą kartą atnaujindami terasą? Nuo ko pradėti, jei niekada nesu atnaujinęs terasos? Ar terasos aliejavimas tikrai sudėtingas darbas?
Šie ir kiti aktualūs klausimai – 15min laidoje.
