Į tvarumą per humorą: satyrinė dokumentika su Giedriumi Savicku kviečia mąstyti kitaip

„Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti pasaulį“ – tai mūsų debiutas kine ir netikėtas žvilgsnis į tvarumą. Ne per sudėtingas sąvokas ar moralizavimą, o per humorą, saviironiją ir paprastą klausimą: o kas, jei tvarumas nėra tik gražiai įpakuota žinutė? Ši tema, kuri šiandien daugeliui kelia abejonių, dar niekada nebuvo papasakota taip – lengvai, šmaikščiai, tiesmukai. Džiaugiamės galėję būti šio projekto dalimi: ne tik jį paremti, bet ir atsidurti jo kadruose.

Projektas išsiskiria ir savo formatu – satyrine dokumentika, kuri su ironija prasklaido tvarumo klišes ir atveria temą iš netikėtų kampų. Pagrindinis aktorius Giedrius Savickas vaidina Saulių – žurnalistą, kuris atspindi šiandienos visuomenę: visi yra girdėję apie tvarumą, visi žino, kad reikėtų elgtis atsakingiau, tačiau vien išgirdus šiuos žodžius kyla tarsi atmetimo reakcija.

Jam šios temos atrodo per sudėtingos, per nuobodžios ir per tolimos, tačiau nusprendžia pabandyti, nes, jei niekas net nesistengs, niekas ir nesikeis. Saulius leidžiasi į asmeninę kelionę po tvarumo idėjų labirintus: kalbina tuos, kurie, jo manymu, mato viską giliau, plačiau ir supranta daugiau. Klausia taip, kaip galvoja daugelis mūsų, kurie abejoja tvarumu – nepatogiai, skeptiškai, dažnai net ironiškai, nes nelengva atskirti, kas tvaru, o kur tik gražiai supakuota žinutė.

Tvarumas – ne vieno žmogaus reikalas, todėl jo subtilybes Sauliui padeda suprasti skirtingų sričių pašnekovai:

Audrius Dryžas – „Tikkurila“ dažymo ekspertas, atskleidžiantis, kodėl ne visi dažai yra vienodi ir kaip atpažinti aukštos kokybės gaminius – saugius naudoti, tausojančius aplinką ir net galinčius sumažinti patalpų vėsinimo sąskaitas vasarą.

Roberta Gabalaitė (coocoo_roberta) – turinio kūrėja ir tvaraus vartojimo idėjų palaikytoja, kuri kūrybingai transformuoja tai, kas kitiems atrodo nebereikalinga – perdažydama senus baldus paverčia naujais, vienetiniais kūriniais.

Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė – dizaino ekspertė ir buities analitikė, kuri savo darbų veiklose apjungia kasdienybės psichologiją, elgsenos įžvalgas, buities ritualus ir sprendimus, padedančius gyventi patogiau bei kokybiškiau.

Filmas sukurtas kaip nepriklausoma iniciatyva, prie kurios prisijungė tvarumo ir aplinkosaugos sričių praktikai ir Lietuvos įmonės, ieškančios veikiančių, o ne tik gražiai pristatomų sprendimų. Tvarumas šiame filme atsiskleidžia per kasdienybę ir daug nuolat mūsų galvose besisukančių klausimų: Kodėl vis norime naujų daiktų? Kiek ir kokių jų reikia turėti, kad būtume laimingi? Kas mums palengvina buitį, o kas paverčia našta? Kodėl svarbu susikurti savo buities ritualus? Ką iš tiesų tvaraus galime padaryti, kad tai būtų naudinga ir mums patiems?

Filme Saulius suoliuką prikelia antram gyvenimui ir kartu atranda naują santykį su daiktais – dažnai mes skubame išmesti ir pirkti naują, užuot pažvelgę į seną kitu žvilgsniu. Ar perdažyti baldai gali išgelbėti pasaulį, net jei tai tik suoliukas ar spintelė? Anksčiau juos atnaujinti skatino daiktų stoka, o šiandien, kai jų turime gausą, ši praktika grįžta jau dėl kitų priežasčių. Ar tikrai perdažydami taupome ir saugome pasaulį?

Saulius filme sako taip, kaip dažnai mąstome visi: „Daiktų pilna, turim pinigų – nori ir perki, kiek tik nori. Kuo daugiau daiktų turi, tuo laimingesnis.“ O jei mintį pasuktume kitu kampu? Kiek ir kokių daiktų iš tiesų reikia, kad būtum laimingas? 

Buities analitikė kviečia žiūrėti kitaip: namai neturi būti sandėlis, pilnas atsitiktinių daiktų – tai vienintelė vieta, kur gali būti savimi ir kurioje su pasirinktais, mylimais daiktais turėtų būti kuriamas prasmingas ryšys. Išsirinkus tik tai, kas iš tiesų patinka ir reikalinga, nebereikia daiktams tarnauti. Verta turėti tik tuos, kurie reikalingi, jie tampa draugais. Kai prižiūrime, atnaujiname, jie ilgiau tarnauja, mažiau norisi pirkti naujų. Kad buitis netaptų našta, o drauge, svarbu susikurti savo ritualus. Jie padeda suprasti, kiek daiktų iš tikrųjų reikia, o ne kiek norisi turėti. Ritualai leidžia sulėtėti, pastebėti, ką jau turime, ir priimti tvaresnius sprendimus.

Tvarumas gali būti paprastas, praktiškas ir taupus, netgi ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę – pavyzdžiui, pasirinkus baltą stogo dangos spalvą. Filme Saulius juokauja, kad jei nori atsivėsinti, stovėk ant pėsčiųjų perėjos. Ir tame, anot A. Dryžo, yra daug tiesos – baltas paviršius įkaista gerokai mažiau nei juodas asfaltas. Tas pats galioja ir stogams. 

Stogo dangos efektas juntamas iš karto, nereikalauja didelių investicijų ar daug laiko, greitai atsiperka. Ją nesudėtinga integruoti į renovacijos ar priežiūros projektus. Ši danga jau išbandyta ir viename Vilniaus daugiabutyje: aukštas lubas turinčio lofto gyventojai vasarą kentėdavo nuo karščio, nes jame nėra stoglangių. Padengus stogą „ClimateCooler“ danga, vidaus temperatūra jau kitą dieną pastebimai sumažėjo. Neįkaistantys stogai – vienas greičiausių ir pigiausių būdu mažinti anglies dioksido emisiją, prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir iš esmės palengvinti gyvenimo sąlygas vasarą tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, kur aplinka įkaista greičiau ir karštis užsilaiko ilgiau.

Renkantis dažus svarbu ne tik spalva ar kaina. Kai rinkoje gausu produktų su skambiomis, bet ne visada pagrįstomis žinutėmis, ekologiniai sertifikatai tampa patikimu orientyru. Daugiau nei 300 „Tikkurila“ gaminių turi ekologinius ar emisijų sertifikatus – tai reiškia mažesnę emisiją, saugesnę sudėtį, patikimą kokybę ir mažesnį poveikį aplinkai. Išmokite atpažinti 4 svarbiausius ekologinius ženklus ant pakuočių:

Satyrinę dokumentiką „Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti planetą“ galite žiūrėti nemokamai per LRT Epiką.

Nuotraukos buvo užfiksuotos kuriant filmą „Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti planetą“. Nuotraukų autorius Evaldas Rudys.