Tvarioji statyba kuria tvaresnį verslą

Žalioji arba tvarioji statyba – tai ateities statybos būdas. Tai jau ne tik vertinimo priemonės ir sertifikatai, bet ir didžiulis virsmas visame statybos sektoriuje. Tvariosios statybos standartų laikomasi savanoriškai, tačiau dėl augančio susirūpinimo klimato kaita, rinkos sąlygų ir noro kurti geresnę užstatytąją aplinką jų vaidmuo tampa vis svarbesnis.
Žaliųjų pastatų tarybos visame pasaulyje padarė didelį teigiamą poveikį siekiant tvaresnės užstatytosios aplinkos. Su Suomijos, Lietuvos ir Lenkijos Žaliųjų pastatų tarybų vadovais kalbėjomės apie dabartines tvariosios statybos tendencijas ir apie tai, kaip tvarioji statyba daro statybos sektorių tvaresnį.
 

Dėl klimato krizės Europos Sąjungoje rengiama daug teisės aktų. Pavyzdžiui, organizacijos turės teikti išsamesnę informaciją su tvarumu susijusiais klausimais, o statybų pramonė privalės atsižvelgti į naujus teisės aktus, kuriais siekiama mažinti anglies dioksido pėdsaką ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Rengiami teisės aktai taip pat glaudžiai susiję su ES tikslu iki 2050 m. pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
„Šiuo metu svarbiausia tvariosios statybos tendencija yra anglies dioksido išmetimo mažinimas, nes tai padės Europoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Turime dekarbonizuoti pastatus, todėl Lenkijai parengėme dekarbonizacijos planą, kuris padės iki 2050 m. pakeisti užstatytąją aplinką“, – sako Lenkijos žaliųjų pastatų tarybos (PLGBC) generalinė direktorė Alicja Kuczera.
Kitas svarbus teisės aktų pokytis, turėsiantis įtakos statybų pramonei, yra ES taksonomija – klasifikavimo sistema, padedanti įmonėms ir investuotojams nustatyti „aplinkos atžvilgiu tvarią“ ekonominę veiklą ir spręsti „žaliojo smegenų plovimo“ problemą. Nuo to priklauso projektų finansavimas, taip pat jiems keliami tvarumo reikalavimai.
„Statybų srityje gimsta tendencija, kad būtina turėti žinių apie tvarumą. Taip yra todėl, kad diskutuojant su finansininkais reikia turėti supratimą apie tvarumą, tenka spręsti netgi sudėtingus su tuo susijusius klausimus. Tai aktualu ne tik finansuotojams, bet ir valdytojams bei nuomininkams. Susidomėjimas šiomis temomis nuolat auga, todėl svarbu pateikti atsakymus ir šioje srityje“, – sako Suomijos žaliųjų pastatų tarybos (FIGBC) generalinis direktorius Antti Ruuska.

„Terminu „tvarumas“ lengva piktnaudžiauti, pavyzdžiui, naudojant jį tik rinkodaros tikslais. Lietuvoje statybų sektoriuje vyksta diskusijos dėl ES taksonomijos ir kitų reglamentų. Sakyčiau, Lietuvoje vis dar mąstome žvelgdami daugiausia iš architektūrinės perspektyvos, pavyzdžiui, nauji pastatai vis dar turi daug didelių stiklinių fasadų, nors jie blogai laiko šilumą ir todėl nėra išties energetiškai efektyvūs. Turime palengvinti diskusijas ir žingsnius tvariųjų pastatų link statybos planavimo ir projektavimo etapuose“, – komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto profesorius Gintaras Stauskis, laikinai einantis Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LTGBC) generalinio direktoriaus pareigas.

Tvarioji statyba – svarbus kompanijos „Tikkurila“ veiklos komponentas. Daugiau kaip 300 jos gaminių turi nacionalinius arba tarptautinius ekologinius ženklus, yra aprobuoti Alergijos ir astmos asociacijų arba atitinka statybinių medžiagų mažos emisijos klasę M1. 47 architektūrinių dangų asortimento gaminiai turi Gaminio poveikio aplinkai deklaracijas (EPD). Didžioji dalis – 85 proc. – kompanijos „Tikkurila“ parduodamų gaminių yra tausojantys aplinką. Sertifikuoti gaminiai atitinka galiojančius aplinkosaugos standartus visais jų gyvavimo ciklo etapais (žaliavų gavybos, gamybos ir naudojimo) – tai užtikrina minimalų poveikį aplinkai.
 

Žiedinė ekonomika jau seniai yra statybų pramonės dėmesio centre. Ir ne be reikalo – užstatytajai aplinkai tenka pusė pasaulyje sunaudojamų išteklių ir net jei rytoj visiškai dekarbonizuosime aplinką, pašalinsime tik 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinio (Pasaulio žaliųjų pastatų taryba). Likusi dalis išmetamųjų teršalų susidaro dėl gamybos, išteklių gavybos ir medžiagų, todėl logiška, kad reikia skatinti žiedinį statybinių medžiagų naudojimą.
„Žiedinė statyba – vis labiau populiarėjanti tendencija, tačiau Lenkijoje ji dar tik įsibėgėja. Didėja susidomėjimas užstatytosios aplinkos žiediškumu, architektai ieško patarimų, kaip projektuoti pastatus, kad būtų užtikrintas žiediškumas ir kad ateityje juos būtų galima išmontuoti“, – sako Alicja Kuczera.
Suomijos žaliųjų pastatų taryba (FIGBC) jau seniai pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą, pavyzdžiui, rengdama ataskaitas apie žiediškumą statybos ir nekilnojamojo turto srityje.
„Pastaruoju metu taip pat labai svarbus tapo biologinės įvairovės aspektas. Todėl dabar iš įmonių tikimasi greito atsako, perspektyvų ir konkrečių veiksmų. Apskritai greita klimato kaita reikalauja ir greitų įmonių veiksmų“, – teigia Antti Ruuska.

„Tikkurila“ pripažįsta perėjimo prie žiedinės ekonomikos svarbą. Siekiame mažinti savo gaminių bei gamybos proceso atliekas ir su jomis susijusį poveikį aplinkai pradėdami nuo gaminių kūrimo. Kuo efektyviau naudojame žaliavas, iki minimumo mažiname gamybos metu susidarančių atliekų kiekį ir skatiname pakartotinį naudojimą bei perdirbimą visoje savo vertės grandinėje.
Tvarumas – neatsiejama kompanijos „Tikkurila“ vartotojui palankių ir ekologiškai tvarių sprendimų dalis. Mūsų strateginis tikslas – užtikrinti tvarumą per visą statybos procesą ir statinio gyvavimo ciklą. Gyvenamajai ir darbo aplinkai apsaugoti bei pagražinti skatiname naudoti tvarumo kriterijus atitinkančius ir ilga eksploatavimo trukme pasižyminčius gaminius, atitinkančius tvariųjų pastatų sertifikavimo sistemų, įskaitant BREEAM ir LEED, reikalavimus.
 

Žaliųjų pastatų tarybų tikslas – įvairiose šalyse ir visame pasaulyje didinti užstatytosios aplinkos tvarumą. Lietuvoje, pasak prof. Gintaro Stauskio, Žaliųjų pastatų taryba skatina statybos pramonės įmones veikti tvariai, įskaitant tvarių medžiagų naudojimą, atliekų ir teršalų emisijos mažinimą, tvarų teritorijų planavimą, darnaus judumo miestuose įgyvendinimą ir atsakingą energijos, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimą. 
„Teikiame informaciją ir organizuojame mokymą visiems, kurie kreipiasi. Taip pat vykdome lobistinę veiklą valdžios institucijose, kad būtų patobulintas tvariosios statybos reglamentavimas, ir atstovaujame savo narių interesams“, – sako prof. Gintaras Stauskis.
Lenkijos žaliųjų pastatų taryba didina pramonės atstovų informuotumą; ji padeda užtikrinti, kad jos nariai būtų susipažinę su svarbiausiais tvariosios statybos aspektais. Taryba daro įtaką statybos verslui Lenkijoje įvairiais lygmenimis.
„Lenkijos žaliųjų pastatų taryba tvarko pastatų, sertifikuotų pagal tvariųjų pastatų sertifikavimo sistemas BREEAM, LEED ir WELL, duomenų bazę. Taip pat bendradarbiaujame su statybos pramonės asociacijomis, pavyzdžiui, Lenkijos architektų asociacija, organizuodami mokymą ir šviesdami statybos žiediškumo bei kitomis panašiomis temomis“, – aiškina Alicja Kuczera.
Suomijos žaliųjų pastatų tarybos šūkis skelbia, kad jos tikslas – parodyti kryptį ir padėti žengiant šiuo keliu. Padedamos Žaliųjų pastatų tarybos Suomijos statybos įmonės gali kartu inicijuoti tvarius šios pramonės šakos pokyčius.
„Mūsų tikslas – suburti įvairias organizacijas, kad jos bendradarbiautų sprendžiant tvarumo klausimus, svarbius kiekvienai šios srities įmonei. Tradiciškai ši grandinė yra gana suskaidyta, o kelias, pavyzdžiui, nuo pastato savininko iki apdailos medžiagų gamintojo, būna gana ilgas. Mes siekiame sumažinti atstumą tarp skirtingų subjektų ir susodinti juos prie vieno stalo. Be to, norime parodyti geruosius mūsų narių ir įmonių veiklos pavyzdžius. Parodydami, kas įmanoma šiandien, paskatinsime kitus greičiau perimti šią gerąją patirtį“, – pažymi Antti Ruuska.
Alicja Kuczera ir prof. Gintaras Stauskis taip pat pabrėžia statybos pramonės įmonių bendradarbiavimo ir tinklaveikos svarbą. Neįmanoma pakeisti situacijos vienam, todėl svarbu dirbti kartu, kad sukurtume tvaresnę užstatytąją aplinką visiems.